2011-03-26

Kokį atlyginimą iš tiesų gauna lietuviai?

Dar nenurimo aistros dėl dėl savivaldybių rinkimų, o politinis elitas po truputį pradeda ruoštis artėjantiems Seimo rinkimams. Kadangi iššaukti rimtą diskusiją ekonominėmis temomis mūsų oligarchų valdomoje žiniasklaidoje dabar beveik neįmanoma, savo idėjoms pristatyti griebiamasi išbandyto metodo - skandalo. Tačiau apsižodžiavimai ir peštynės tarp politikų - kasdienis dalykas, kuriuo nieko nesudominsi. Bene dėl to viešai pasiaiškinti santykius šį kartą nusprendė tie, kurie paprastai politikoje tiesiogiai nedalyvauja: ekonomistai.

Istorija prasidėjo taip: 2011 kovo mėn. 21 d. kalbėdamas BTV laidoje „Karštas vakaras“ SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda bandė pateisinti tą faktą, kad atlyginimai Lietuvoje gerokai mažesni nei Vakarų valstybėse. „Esmių esmė yra tokia: kodėl mes taip mažai pagaminame, skaičiuojant vienam darbuotojui? Kodėl darbo našumas yra 4-8 kartus mažesnis negu ES valstybėse. Tai susiję su technologijomis. Tie patys darbdaviai, kurie turi palankesnes darbo sąlygas, gali investuoti į darbo sąlygas, tuomet jie gali ir darbo vaisiais pasidalinti su darbuotojais. O kai dabar darbdavys yra nustekentas krizės, jis neturi nei pelnų, gal tik nuostolius, o gal tik nesenai ir nuostolio išlipo, tai čia pat prie jo jau buriuojasi norintieji tą pelną pasidalinti. Tai apie kokias investicijas galime kalbėtis?“

„Tas marksistinis darbo ir kapitalo priešinimas man yra nepriimtinas, nes jis prieštarauja net ir globalioms tendencijoms, kurios vyksta profsąjunginiame judėjime, kur matosi, kad profsąjungos eina būtent tuo keliu, kad supranta, jog yra vienoje valtyje su darbdaviu, jeigu darbdaviui blogai, blogai ir ir samdomam darbuotojui,“ - profsąjungų lyderiui A.Černiauskui priekaištavo finansų analitikas.

Atrodo, profsąjungoms beliko susiprasti, ir netrukdyti iš ekonominės duobės kopti mūsų verlsininkams. Tačiau 2011 kovo mėn. 22 d. pavakare prabilo atsakomoji artilerija: savo šūvį G. Nausėdos pusėn paleido jo komentarų įžeistas R.Lazutka. „Ekspertų“ širma prisidengusių interesų grupių atstovų skleidžiamais melagingais argumentais grindžiamos diskusijos apie gyvybiškas visuomenei problemas žiniasklaidoje, kurpiamos grynai lietuviškos tik interesų grupėms naudingos ekonominės „teorijos“, kuriomis užkemšama burna bent į pusę europietiškos gerovės pretenduojančiam lietuviui,“ Delfyje paskelbtame straipsnyje „O man nepriimtinas tas G.Nausėdos melas“ drėbė ekonomistas ir sociologijos mokslų daktaras.

G.Nausėda neliko skolingas. 2011 kovo mėn. 23 d. tame spačiame Delfyje pasirodė jo atsakymas „Man nepriimtina R.Lazutkos „tiesa“. „[P.] Romas Lazutka šį kartą taip begėdiškai „malūnėliu“ žongliruoja skaičiais apie vidutinio darbo užmokesčio ir darbo našumo skirtumus Lietuvoje ir Vakarų Europos šalyse, kad šito palikti jo sąžinei negalima. [... G]alėtumėte, gerbiamas ekonomiste, lyginti tokiu metodu apskaičiuotą darbo našumą ne su nominaliu, o pagal perkamosios galios standartą įvertintu darbo užmokesčiu. Turbūt, man nereikėtų Jums aiškinti, kad tai yra ne tas pats, o ir atlyginimų skirtumai „ten“ ir „čia“ tampa ne 5-7 kartai, kaip Jūs rašote, o 2-3 kartai.“

Kur ginčio esmė? Vienas ekonomistas, atstovaujantis bankus ir verslą, aiškina, kad lietuviško ir vakarietiško atlyginimų skirtumas toks pats kaip darbo našumo skirtumams. Tuo tarpu kitas, simpatizuojantis „darbo liaudies“ interesms, teigia, kad nors darbo našumas čia ir Vakaruose skiriasi, tačiau daug mažiau (1,5-2 k.), nei atlyginimai (5-7 k.). „Bankininkas“ į tai atsako, jog „darbininkas“ pamiršo, kad ES pateikiami darbo našumo duomenys perskaičiuoti pagal perkamosios galios skirtumus, o darbo užmokečio duomenys - ne.

Kas iš jų teisus? Nesu joks ekonomistas, tačiau tiesiog pabandžiau padaryti, ką G.Nausėda pasiūlė R.Lazutkai: perskaičiuoti metinį atlygį pagal perkamosios galios santykį.

Skelbdamas savo samprotavimus R.Lazutka sąžiningai nurodė ir jų šaltinius. G.Nausėda, deja, ne. Tačiau Eurostato svetainė prieinama ir paprastiems mirtingiesiems. Bet šalia R.Lazutkos nurodytų darbo našumo, paskaičuoto pagal perkamąją galią, ir vidutinės metinės algos lentelių, perkamosios galios duomenų Eurostato puslapyje surasti nesugebėjau. Sveikas protas man sako, jog, kai kitos salygos lygios, perkamoji galia priklauso nuo bendro kainų lygio, tad trūkstamus perkamosios galios duomenis galima pakeisti duomenimus iš Kainų palyginimo lentelės. Taigi, turėdami šiuos duomenis, Eurostato pateikiamą kiekvienos šalies vidutinį metinį atlygį visiškai nesunkiai galime perskaičiuoti pagal tos šalies kainų lygį, o paskui ir pagal perkamosios galios pakoreguotą darbo našumą.

Rezultatai turėtų skirtis nuo R.Lazutkos, tačiau kiek? Kad būtų lengviau suvokti, kainų lygio ir darbo našumo koeficientus prilyginau Lietuvos kainų lygiui ir darbo našumui, o metinio atlygio atitikmenį eurais paverčiau mėnesiniu atitikmeniu litais pagal oficialų Lietuvos banko kursą.

Štai mano skaičiavimų rezultatas (atlygių duomenys suapvalinti iki vieneto):

ŠalisMetinis atlygis, €Atly-gių san-tykisKainų san-tykisDarbo našumų santykisKainų ir našumo santykių sandaugaMetinio atlygio atitik-muo, €Mėn. atlygio atitik-muo, LtAtitik-menų san-tykis
Danija550017,432,121,693,591532244092,07
Vokietija414005,601,571,752,751507343372,04
Olandija431465,831,591,862,961456341901,97
Šveicarija470966,371,961,803,531333838381,80
Austrija390235,271,601,862,981310837721,77
Švedija375975,081,721,843,161189434221,61
Belgija406985,501,682,053,431187634171,61
Graikija259153,501,381,632,251152733171,56
Suomija379465,131,841,843,381123332321,52
Portugalija166912,261,341,191,591051030241,42
Ispanija252083,411,441,702,451027529571,39
Lenkija107871,461,051,011,061020429361,38
Prancūzija335244,531,701,963,321008529021,36
Liuksemburgas513926,951,782,905,17994928631,34
Norvegija526327,112,122,555,40974428041,32
Malta161582,181,171,481,73933126851,26
Slovėnija159972,161,251,381,72928126711,25
Latvija81091,101,130,840,95851424501,15
Vengrija98051,331,051,161,22800523031,08
Lietuva73981,001,001,001,00739821291,00
Rumunija54640,740,950,790,76723220810,98
Slovakija96771,311,061,291,37708320380,96
Bulgarija33280,450,750,640,48696720050,94


Matome, kad sulyginus kainų skirtumus ir darbo našumą, lietuviškų ir vakarietiškų atlyginimų skirtumas nuo R.Lazutkos pateiktų 5-7 kartų „susitraukė“ iki ~ 1,25-2. Tačiau G.Nausėda mums bandė įteigti, kad atlyginimų skirtumas tiksliai atspindi perkamosios galios ir darbo našumo skirtumas. Perskaičiavimas išryškina tikrąją padėtį: net jeigu danai ir vokiečiai dirbtų tokiu pačiu našumu kaip lietuviai, o kainų lygis Danijoje ir Vokietijoje būtų toks pat kaip Lietuvoje, jie už savo darbą vis tiek gautų 2 kartus daugiau nei Lietuvoje. Už tokį pati darbą daugiau būtų mokama visose šalyse, išskyrus Bulgariją, Rumuniją ir Slovakiją!

Aišku, ši lentelė tik parodo, kokius atlyginimus oficialiai gauna darbuotojai. Joje visiškai neatsispindi nei paslėpta atlyginimo dalis, kurios nemato darbuotojai, tačiau kurią valstybei mokesčių pavidalu perveda darbdaviai, nei mokesčiai, kuriuos turi mokėti patys darbuotojai. Iš bendro kainų lygio rodiklio visiškai negalima nustatyti, kokią po mokesčių likusio atlyginimo dalį suryja komunalinės paslaugos. Neatsispindi joje ir viešos paslaugos, kurias gyventojai gauna nemokamai.

Tad iš šių duomenų negalima daryti išvadų apie kitų šalių didžiosios gyventojų dalies gyvenimo kokybę: tam reikia ir jų išlaidų analizės. Tai, kad Prancūzija, Liuksemburgas ir Norvegija lentelėje atsidūrė žemiau nei Lenkija, visai dar nereiškia, kad jų piliečiai gyvena blogiau nei lenkai. Tai reiškia, kad prancūzai savo darbuotojų pastangas vertina maždaug taip pat kaip ir lenkai, tuo tarpu danų ir vokiečių pastangos vertinamos maždaug dvigubai geriau. Netgi mūsų kaimynai latviai save darbuotojų pastangas atlygina visu šeštadaliu daugiau.

Kai bevertintume šiuos skaičiavimus, vieną dalyką jie sako labai aiškiai: ką bebandytų įrodinėti mūsų bankininkai ir verlininkai, Europoje yra vos keletas šalių, kuriose darbas vertinamas menkiau nei Lietuvoje. Nors tikrasis skirtumas ir nėra 5-7 kartai, kaip teigia R.Lazutka, tačiau 1,25 - 2 kartai po visų perskaičiavimų - tai tikrai daug.

Atrodo profsąjungoms yra čia veikti, ar ne?

Rėdas Peškaitis

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą