2009-08-07

Sunkmetis

Pastaruoju metu daug pasipiktinusių tuo, kad valdžia žodžiu „sunkmetis“ bando užmaskuoti tikrąjį krizės mastą. O man atrodo, kad „sunkmetis“ puikiai atspindi lietuviškosios krizės ypatybes:  sunkmetis - tai tiesiog toks metas, kai gąsdindamas pasauline krize, valdžios ir biznio elitas bando išsunkti iš mūsų paskutinį prakaitą paskutinius pinigus.

14 komentarų:

  1. Nežinau, kaip su tuo paskutiniu prakaitu. Gal ir sunkia tą prakaitą žurnalistai, nes taip nėra apie ką rašyti. O kiti, jei nėra pinigų, tai ir nedirba. Va, einu šeštadienį į biblioteką. Ant durų raštelis: dėl sumažinto finansavimo šeštadieniais nebedirbame. Va jums, veltui neprakaituosime :)
    Žinoma, bibliotekininkių pavyzdys nėra tinkamas, nes iš tikrųjų ir nedrįsčiau iš jų reikalauti daug dirbti, kai toks mažas jų atlyginimas. Tiesiog toks kultūrinis pavyzdys, nes verslininkų pavyzdžiai niekada nebūna be apsimetinėjimo, statybininkai dabar tikrai nešluosto prakaito, o šiukšlininkai, kaip paskaičiavau, imdami iš manęs kiekvieną mėnesį po 0,23 lito už kiekvieno mano kvadratinio metro bute šiukšlių išvežimą (nors galiu prisiekti, kad mano buto kvadratiniai metrai pagamina per mėnesį tik kelias dulkių saujeles) ir po 0,011 lito už konteinerio stovėjimą, vien už konteinerio stovėjimą tik iš mūsų laiptinės susirenka per metus 330 litų. O jei aptarnauja bent penkiasdešimt penkiaukščių su keliais devynaukščiais namų, tai už konteinerių stovėjimą per metus turime visą šimtą tūkstančių litų. Gauname, kad konteineriai yra ne mažiau verti kaip koks meno kūrinys Vamzdis, nes vien už konteinerių pastatymą galima gauti per metus labai nemažas sumas... Taigi šiukšlininkai, kaip mačiau, labai neskubėdami vaikšto gražiais darbo kombinezonais. :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Tikra tiesa. Patogus metas užveržti ten kur dar galima laisvai kvėpuoti. Darbininkai visai užspausti. Verslas dar labiau. Švedų bankininkai išveža turtą iš Lietuvos. Ar ne Swedbank išvežė 2000 automobilių iš Lietuvos? Gerai kad negali išsivežti pastatų...

    AtsakytiPanaikinti
  3. Ar nori pasakyti, mielas Troy, kad dabar Tau tenka šluostytis prakaitą, nes esi priverstas važinėti įkaitusiais troleibusais?

    AtsakytiPanaikinti
  4. Tiek to, ne prakaitą, pinigus. Tačiau ką tai keičia iš esmės?

    Juk ne visi džiaugiasi sumažėjusiais darbo krūviais, Vilnie. Kitiems tenka arti už atleistus darbuotojus ir dargi už mažesnį atlyginimą.

    Šiaip ar taip, dažnas verslininkas naudojasi krize tam, kad perkeltų įmonės veiklos kaštus ant darbuotojų pečių, atseit, visi turime būti suinteresuoti, kad įmonė išliktų.

    Tačiau tuo pat metu patys prabangos neatsisako. Užtat kažkaip įdomiai ir gaunasi: kai įmonė kyla, nuopelnus ir pelną savininkai skiria sau, o kai smunka, tai nuostolius turi dalintis visi.

    Politinis elitas elgiasi lygiai taip pat.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Jei prakalbome apie pinigus, tai gal pirma suskaičiuokime, kiek jų buvo išsunkta iš oro "geraisiais laikais". Taip, valdžia savo laiku nesugebėjo užrišti tų oro mašinų, tačiau prasidėjo pasaulinė krizė ir be valdžios pastangų sumažino pinigų srautus, tada visi pradėjo staugti, kad mažai pinigų. Tai gal tuos pinigus reikia uždirbti, o ne šiaip PVM atsiiminėti už nepagamintas prekes ar butus perparduoti už vis didėjančias kainas, nes visi laimingi ėmėsi paskolas pusšimčiui metų.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Sakai, kad valdžia nesugebėjo užrišti oro mašinų. O mano galva, tuos pinigų srautus pati valdžia ir organizavo. PVM grobstymai - juokai palyginus su tuo, kiek uždirbo ir dar uždirbs verslo elitas, didelę dalį aktyvių piliečių paversdamas priklausomais skolininkais ir atimdamas iš jų net teorinę galimybę kada nors tapti nepriklausomais.

    Jei iki krizės dar buvo įmanoma parduoti turtą ir atsikratyti skolų, tai kritus NT kainoms skolininkai atsidūrė baudžiauninkų padėtyje.

    Masinio įbaudžiavinimo be valdžios paramos neįvykdysi. Tam reikalui pasitarnavo ir lengvatinės būsto paskolos, ir sustojęs žemės negrąžinimas Vilniaus apskrityje, ir stebuklingo Lietuvos ekonomikos augimo propaganda.

    To rezultatas: pinigų masė nusėdo siauro draugų ratelio kišenėse, o piliečiai liko su skolomis už turtą, kuris tų skolų nevertas.

    Taigi, ekonominio augimo metu pinigai iš paprastų piliečių kišenių perskirstomi verslo ir politinio elito naudai. Užtat krizės metu vyksta priešingas procesas: vietoj to, kad savintųsi ne tik pelnus, bet ir nuostoliais, juos verslas noriai pasidalija su darbuotojais.

    AtsakytiPanaikinti
  7. Dėl to net nesiginčiju. Man labai patiko paprastas ir aiškus pavyzdėlis, išdėstytas Ryto Staselio straipsnyje:
    http://ryst1966.livejournal.com/24321.html

    Tik tiek, kad iš nieko neturinčio nieko ir neatimsi. Praradimus patiria daugiausiai tie, kurie tik fiktyviai dirbo arba dirbo už daug didesnį atlygį nei pagamindavo produkto, darė fiktyvų biznį, sudarinėjo sąlygas fiktyviam bizniui ir už tai gaudavo otkatus ir pan. Verslo su reputacija, kuri padėtų atlaikyti sumažėjusį vartojimą, pas mus beveik nebuvo. Todėl atitinkamos ir pasekmės.

    AtsakytiPanaikinti
  8. O dar prie švedų. Daugiausiai laimėjo švedų bankai ar kitas koks elitas? Negi net bloge negalime aiškiau įvardinti laimėjusius?
    Šiaip verslininkai gauna dabar pasiūlymus parduoti veikiančius verslus...pigiai...

    AtsakytiPanaikinti
  9. Nesutikčiau,kad iš nieko neturinčio nieko netimsi. Galima atimti viltį, kad gyvenimas ir jam bus geresnis...

    AtsakytiPanaikinti
  10. Taip įdomu pasidarė, kas vadinama geresniu gyvenimu. Kai žmogus turės daug-daug daiktų? Kai turės daug pinigų, o dirbti nereiks? Na, prisipažįstu, norėčiau ir aš tokio gyvenimo, kai dirbti nereikia, o viską, ko tik užsimanau, galiu iškart gauti :D Bet juk tai utopija, jei nekalbam apie pasirinkimą tapti gaujos vadeiva ;)
    Jei pradėčiau fantazuoti, ką vadinčiau geresniu gyvenimu, tai kalbėčiau apie tokią visuomenę, kurioje visi laikytųsi sutartų taisyklių (įstatymų), kurioje žmonės nebūtų plėšrūs vartotojai, saugotų gamtą ir aplinkinius. Bet turbūt pripažinsi, Piene, kad pakliedėjau jau visai nerealiai. Bet taip norėtųsi, o tokia mano vizija su Relingo apdejuotais paskutiniais sunkiamais pinigais visai nesusijusi.
    Šiandien kaip tik radau tokį Jakimavičiaus pastebėjimą:
    "Šiandienė krizė apnuogino ir atvėrė kraupų mūsų dvasios paveikslą. Jei prieš dvidešimt metų žmogui, stovėjusiam Baltijos kelyje kas nors būtų pasakęs: „Atsisakyk laisva valia dešimties ar dvylikos procentų, gal net pusės savo atlyginimo ir už tai gausi Nepriklausomybę“, manau, kad žmogus nebūtų net sudvejojęs apsispręsdamas. Šiandien pro nesibaigiantį verkšlenimą ir inkštimą gali išgirsti ir visiškai apverstą formulę:„Kovok dėl savo pinigų iki paskutinio kraujo lašo, nesvarbu, kas ten nutiks su ta abstrakcija – Nepriklausomybe“."
    žr. http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles%2F98730

    AtsakytiPanaikinti
  11. Manyčiau, jog negalima lyginti to kas buvo beveik visuotinės lygiavos sąlygom su dabartim.

    Tada kas norėjo gyveno palyginus neblogai (nesakau kad reikia grįžti atgal), ir tikrai turėdami vilties, kad ateitis bus šviesi būtų paaukoje pinigus, beje ir aukojo sąjūdžio aukso fondui.

    Dabar ir yra tas "šviesus" rytojus ir daugeliui dabar eina kalba ne apie algos apkarpimą, o apie tai, kad atimamas paskutinis duonos kąsnis. Dabar kovojama ne dėl pinigų, o dėl išlikimo ir tai, kad šitaip valdžia plėšią savus žmones ir atima viltį...

    AtsakytiPanaikinti
  12. Jei jau aiškini, Piene, kad sovietmečiu buvo visuotinė lygiava, tai nėra man apie ką su Tavimi šnekėti. Labiausiai anais laikais mane žeidė būtent ta nelygiava. Kai ponai iš partkomitetų, prekybos bazių ir kitų sov.institucijų diktavo kitiems savo sąlygas, o kiti arba nuolankiai pakluso (tai tik dabar atsiminimuose jie pasakoja, kad buvo disidentai: vogė iš sovietinių gamyklų ir per Spalio demonstracijas žygiavo garsiai skanduodami "Slava", o mintyse atseit keikė :D), arba tie, kurie nepakluso, bet buvo žiauriai persekiojami, žeminami. Gal nieko ir nežinai, o gal gyvenai konformistų šeimoje.
    Tiek to.

    AtsakytiPanaikinti
  13. Pienė: Nesutikčiau,kad iš nieko neturinčio nieko netimsi. Galima atimti viltį, kad gyvenimas ir jam bus geresnis...
    -----------------------------------------
    Galima atimti ir labiau apčiuopiamus dalykus, nei viltis. Pvz., neuždirbtą atlyginimą. Kitaip tariant, priversti skolintis su didelėm palūkanom, kad užmokėtų už daiktus užkeltom kainom (kaip butus). Ieškodami naujų darbuotojų, kai kurie darbdaviai pageidaudavo su skolom, girdi, dirbs viršvalandžius nesišakodami. Tiesa, pastaruoju atsirado baimės, kad augant palūkanoms, prašys didesnio atlyginimo, tačiau tokius pašymus lengva atmesti, motyvuojant sunkia padėtimi įmonėje.

    AtsakytiPanaikinti
  14. Sveiki, vaikinai! nuoširdžiausiai dėkoju daktarui Egwali, kurio užkeikimas padarė didelių pokyčių mano gyvenime. Tonis, mano buvęs, buvo mielas iki gyvos galvos ir nenorėjo, kad jaustųsi blogai, bet iš niekur, kur jis nustojo tikrintis, o visi rūpesčiai dingo, aš žinojau, kad viskas neteisinga, nes tai buvo akivaizdu fantastiškas ir patikimas kerėtojas, kai buvęs mane paliko už nieką, o bumas liko be galo mielas ir štai kaip jis akies mirksniu vėl atsidūrė mano rankose, dabar mes gyvename laimingai, kaip sakė daktaras Egwali. Aš naudojuosi šiuo forumu norėdamas pasidalinti savo nuostabia istorija, o tavo - ne išimtis, pabandyk ir lažinuosi, kad tu labai džiaugiesi, kad tai padarei. Prie jo galite prisijungti per bet kurią iš šių platformų. El. Paštas: Dregwalispellbinder@gmail.com / Whatsapp: +2348122948392

    AtsakytiPanaikinti